- žioginti
- žiogìnti, -ìna, -ìno intr. eiti, kėblinti: O pamuštojo būrio vaikeliai, žioginą į sodą, nosis nuknabinę, išmetinėdamys vienas kitam, kad neguviai tegrūmės M.Valanč.
Dictionary of the Lithuanian Language.
Dictionary of the Lithuanian Language.
išžioginti — išžiogìnti tr. išskėsti: Išžiogina medžio kotą ir prikala grėblio galvą Tv. žioginti; išžioginti … Dictionary of the Lithuanian Language
žioginėti — žioginėti, ėja, ėjo 1. FrnW, NdŽ žr. 1 žiogauti: Ka višta nežioginėtų, badu padvėstų Šts. 2. Ls, NdŽ, Skr iter. žioginti: Ans žioginė[ja] po pievas veizdėdamas, t. y. vaikščio[ja] J. Išblėškę ir sudžiūvę it numirėliai žioginėjo kalnais pagal… … Dictionary of the Lithuanian Language